ilgačiūkštis

ilgačiū́kštis, -ė smob. (1) euf. žr. gyvačiūkštis: Primygtum in darbą ilgačiū́kščius, tai neitų galvom šit Trgn. Ko gi tai ilgačiū́kštei kiauliotei reikia, kad kriūkia? Trgn.